Trys būdai optimizuoti įmonės procesus ir pasiekti verslo tikslus naudojant konfigūracijos valdymo duomenų bazę

Konfigūracijos elementas (CI) – tai konfigūracijos dalis, atliekanti tam tikrą funkciją ir kurią galima unikaliai identifikuoti konkrečiu momentu. CMDB vienoje vietoje kaupia svarbiausius organizacijos konfigūracijos elementus, informaciją apie juos ir jų tarpusavio ryšius.

Konfigūracijos elementai gali būti tiek materialūs, tiek nematerialūs. Pavyzdžiui, CMDB gali apimti fizinius ar virtualius serverius, tinklo įrenginius, programinės įrangos programas ir licencijas, taip pat darbuotojus ar pastatus.

Konfigūracijos elementai grupuojami į schemas ir paprastai išdėstomi hierarchiškai – nuo bendresnių iki konkretesnių, pavyzdžiui:

• Objektų grupė – IT techninė įranga;
• Objekto tipas – kompiuteriai;
• Objektas – konkretus nešiojamasis kompiuteris.

Išsami informacija apie objektą aprašoma jo atributuose. Atributai yra įvairių tipų pasirinktiniai laukai, kuriuos galima sukurti programoje. Pavyzdžiui, kompiuterio atributai gali būti naudotojas, serijos numeris, būsena (naudojamas, laisvas) arba vieta.

1 pav. „Assets“ schemos pavyzdys, kuriame matoma schemos struktūra (IT Employee Assets) ir išsami informacija apie vieną nešiojamąjį kompiuterį, jo atributus bei nuorodas į kitus objektus (Linked objects).

Kodėl verta diegti CMDB, jei gali pakakti „Excel“ lentelės?

Iš pradžių gali pakakti „Excel“, tačiau įmonei augant ir didėjant valdomų konfigūracijos elementų skaičiui, statinės lentelės netrukus gali tapti nepakankamos.

Tuo tarpu CMDB ne tik struktūrizuoja ir dokumentuoja konfigūracijos elementus, bet ir leidžia kurti dinaminius ryšius tarp objektų.

Nuorodos tarp objektų kuriamos naudojant atributus, kurių reikšmėmis galima pasirinkti kitus CMDB esančius objektus.

Kaip pavyzdį panagrinėkime naujo darbuotojo įvedimo į darbą procesą. Jis apima:

• Informacijos apie darbuotoją, pavyzdžiui, asmens kodo, gimimo datos, bandomojo laikotarpio ir darbo sutarties tipo, registravimą.
• Reikalingų darbo priemonių, pavyzdžiui, nešiojamojo kompiuterio, suteikimą.

CMDB požiūriu šiame procese dalyvauja du objektai – naudotojas (aprašytas personalo schemoje) ir nešiojamasis kompiuteris (užregistruotas turto schemoje).

Pasirinkus kompiuterį, darbuotojas priskiriamas kompiuterio atributui „User“ (Naudotojas), taip sukuriant ryšį tarp įrenginio ir darbuotojo. Nuorodų funkcija užtikrina, kad šis ryšys būtų matomas ir naudotojo objekto rodinyje.

Taip nebereikia rankiniu būdu dubliuoti informacijos apie ryšius statinėse lentelėse. Be to, skirtingų tipų objektų tarpusavio ryšius galima vizualiai pavaizduoti diagramoje.

CMDB struktūra skirtingose organizacijose skiriasi ir yra kuriama atsižvelgiant į valdomus konfigūracijos elementus bei jų tarpusavio ryšius.

2 pav. Diagramoje pateikiama išsami informacija apie kompiuterį ir jo ryšį su naudotoju. Pastaba: Pavaizduota struktūra nėra universalus sprendimas, todėl ją gali reikėti pritaikyti pagal kiekvienos organizacijos poreikius.

Ryšių nustatymas naudojant AQL užklausas

„Assets“ turi savo užklausų kalbą AQL (Assets Query Language), kaip ir „Jira“ turi JQL (Jira Query Language).

AQL ypač naudinga tuo, kad leidžia ieškoti objektų pagal jų ryšius su kitais objektais. Pavyzdžiui, galima rasti visas programas, susijusias su konkrečia paslauga.

Be to, galima kurti užklausas, apimančias daugiau nei dviejų objektų tarpusavio ryšius. Pavyzdžiui, galima rasti visą turtą, susijusį su tam tikra programa, kuri savo ruožtu yra susieta su konkrečia paslauga.

Automatizavimas

„Assets“ galima kurti pritaikytas automatizavimo taisykles, kurios padeda užtikrinti duomenų bazės aktualumą, stebėti turto gyvavimo ciklą ir planuoti jo pakeitimą.

Pavyzdžiui, kompiuteris gali turėti atributą „Status“ (Būsena), kurio reikšmės yra „In Use“ (Naudojamas) ir „Free“ (Laisvas). Kai kompiuteriui priskiriamas naudotojas, automatizavimo taisyklė pakeičia jo būseną į „In Use“. Pašalinus naudotojo priskyrimą, būsena automatiškai pakeičiama į „Free“.

Automatizavimas taip pat gali padidinti personalo skyriaus darbo efektyvumą. Pavyzdžiui, automatizavimo taisyklė gali siųsti priminimus el. paštu apie artėjančią darbuotojo bandomojo laikotarpio pabaigą arba gimtadienį.

IT paslaugų valdymas, arba ITSM, iš esmės reiškia, kaip IT komandos valdo visą IT paslaugų teikimo klientams procesą. Jis, be kita ko, apima visas praktikas, reikalingas IT paslaugoms planuoti, teikti, eksploatuoti ir palaikyti.

IT paslaugos gali būti skirtos tiek vidiniams, tiek išoriniams naudotojams. Efektyvus paslaugų valdymas grindžiamas gerai dokumentuotais, išsamiai aprašytais ir tarpusavyje susietais objektais. Tačiau vien jų gali nepakakti visapusiškam IT paslaugų valdymo praktikų įgyvendinimui.

"Assets"  (opens in a new tab) yra neatsiejama „Atlassian Jira Service Management“ (JSM) dalis. Abu sprendimai sukurti taip, kad kartu palaikytų įvairias ITSM  (opens in a new tab) praktikas. Toliau išsamiau aptarsime kai kurias iš jų.

Incidentų valdymas

Incidentas – tai neplanuotas paslaugos teikimo sutrikimas arba reikšmingas paslaugos kokybės pablogėjimas. Naudodamiesi JSM klientų portalu, klientai gali pranešti apie incidentą užpildydami reikiamus laukus, kurių reikšmės gali būti gaunamos iš „Assets“.

Šis procesas leidžia naudotojams greitai susieti incidentą su konkrečia paslauga ar programa. Tuomet pagalbos komanda gali naudoti CMDB kaip pagrindinį patikimos informacijos šaltinį, kad nustatytų paveiktus konfigūracijos elementus ir suprastų incidento poveikio mastą. Toks bendras vaizdas padeda greitai išspręsti kritinius incidentus.

Problemų valdymas

Problemų valdymas – tai procesas, kurio metu nustatomos ir pašalinamos pagrindinės incidentų priežastys. „Jira Service Management“ užregistruotos užklausos leidžia susidaryti istorinę incidentų apžvalgą.

Taip komandos gali analizuoti pasikartojančius dėsningumus, nustatyti priežastis ir įgyvendinti sprendimus, mažinančius incidentų skaičių bei jų poveikį.

Pokyčių valdymas

Pokyčių valdymas – tai veiklų visuma, skirta organizacijos, jos IT sistemų, procesų ir kitų sričių pokyčiams valdyti bei dokumentuoti.

CMDB padeda analizuoti galimą pokyčių poveikį konfigūracijos elementams, o pokyčių įgyvendinimą galima kontroliuoti naudojant JSM užklausas ir „Jira“ darbo eigas. Kruopščiai suplanuoti ir tinkamai valdomi pokyčiai sumažina incidentų skaičių ir leidžia juos greitai aptikti, jei jie vis dėlto įvyksta.

Didėjant kibernetinių grėsmių skaičiui, IT infrastruktūros apsauga įmonėms tampa itin svarbi.

CMDB galima efektyviai naudoti saugumo konfigūracijoms dokumentuoti ir saugumo politikų laikymuisi stebėti. Tai padeda stiprinti organizacijos saugumo lygį, mažinti riziką ir užtikrinti proaktyvų požiūrį į kibernetinį saugumą.